Važiuoti dviračiu žiemą galima ir dažnu atveju tai kur kas maloniau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia – pasiruošimas. Slidūs, druska pabarstyti keliai, žvarbi drėgmė ir žema temperatūra kelia savus iššūkius, tačiau visa tai galima suvaldyti.
Dviratį žiemai specialiai paruošti būtina, kad jis tarnautų ilgiau ir reikalautų mažiau remonto pavasarį. Pasirūpinti svarbu ir savo saugumu – specialios žieminės arba dygliuotos padangos suteikia sukibimą, geri žibintai – saugumą, o reguliari grandinės ir stabdžių priežiūra apsaugo nuo greito nusidėvėjimo. Ne mažiau svarbu ir tai, ką darote po važiavimo: kaip nuvalote dviratį, kur jį laikote ir ar leidžiate jam išdžiūti.
Šiame gide rasite aiškius patarimus apie žiemines padangas, apšvietimą, stabdžių ir grandinės priežiūrą bei tai, ką verta padaryti po kiekvieno važiavimo, kad dviratis tarnautų ilgiau.
Pasiruošimas žiemos važiavimams
Žiemą dviračiui tenka atlaikyti iššūkius, kurių vasarą kur kas mažiau: kelio druską, purvą, sniegą ir nuolatinę drėgmę. Dviratininkas taip pat patiria iššūkius – dienos trumpos, matomumas prastesnis, o kelio sąlygos dažnai nenuspėjamos. Todėl prieš išriedant į gatves, verta pasiruošti patiems ir paruošti savo dviratį.
Pirmas žingsnis – realistiškai įvertinti savo maršrutus. Žiemą rekomenduojame rinktis geriau apšviestas gatves, vengti stačių nuokalnių, tiltų ir vietų, kur dažnai susidaro plikledis. Net ir mieste gatvės gali labai skirtis pagal dangos būklę, tad jei turite galimybę, pakoreguokite kasdienį maršrutą rinkdamiesi geriau valomus ir tinkamai apšviestus kelius.
Antras žingsnis – dviračio „žieminimas“. Šis procesas nereikalauja brangių modifikacijų. Dažnai užtenka purvasaugių, tinkamų padangų ir reguliarios priežiūros, kad išsaugotumėte grandinę bei kasetę nuo greito nusidėvėjimo.
Ar reikalingas atskiras „žiemos dviratis“?
Kai kurie dviratininkai žiemai renkasi atskirą dviratį, vadinamąjį „winter beater“. Dažniausiai tai būna paprastesnis plieninis ar aliuminis modelis su tvirtais komponentais ir pigesne pavarų sistema, kad su tokiu dviračių būtų negaila važiuoti per druską, purvą ir šlapdribą. Kiti žiemai sėkmingai pritaiko jau turimą dviratį. Abu sprendimai yra geri – svarbiausia, kad dviratis būtų saugus, patikimas ir tinkamai paruoštas sezonui. Žemiau lentelėje pamatysite, kuo skiriasi šie du pasirinkimai.
| Sprendimas |
Atskiras žiemos dviratis
(plieninis / aliuminis) |
Esamo dviračio pritaikymas žiemai |
| Privalumai |
Mažiau rūpesčių dėl nusidėvėjimo, nereikia jaudintis dėl druskos ir purvo, galima naudoti pigesnius komponentus – juos keisti esant sparčiam nusidėvėjimui nebus brangu. |
Nereikia pirkti naujo dviračio, pakanka purvasaugių ir žieminių padangų. |
| Trūkumai |
Reikia papildomos vietos laikymui ir atskiro biudžeto. |
Greičiau dėvisi grandinė, kasetė ir stabdžiai, todėl dviratis reikalauja daugiau priežiūros. |
| Kam labiausiai tinka |
Važinėjantiems dažnai, kasdien arba visą žiemą. |
Važinėjantiems rečiau arba tik geromis žiemos dienomis. |

Žieminės padangos, slėgis ir matomumas
Žiemą jūsų saugumas priklauso nuo sukibimo, tinkamo padangų slėgio ir matomumo. Geros padangos leidžia suvaldyti dviratį ant slidžios dangos, teisingas slėgis padidina stabilumą, o matomumas užtikrina, kad jus pastebės kiti eismo dalyviai. Toliau – apie kiekvieną iš šių aspektų detaliau.
Žieminės/dygliuotos padangos ir slėgis
Žiemą didžiausią įtaką saugumui daro padangos. Tinkamai parinktos žieminės padangos leidžia jaustis užtikrintai net tada, kai kelias šlapias, apsnigtas ar vietomis apledėjęs.
Žieminės padangos yra storesnės, sunkesnės, tinkamos eksploatuoti žemesniu slėgiu, jų protektorius gilesnis ir retesnis. Tai padeda išlaikyti sukibimą su šaltu asfaltu ar sniegu. Jei dažnai važiuojate per suspaustą sniegą ar plikledį, verta rinktis dygliuotas padangas – metaliniai dygliai įsikerta į ledą ir ženkliai sumažina slydimo riziką.
Mieste ar gerai valomais keliais dažniausiai pakanka universalių „all-weather“ padangų, ypač jei jos šiek tiek platesnės. Platesnė padanga turi didesnį sąlyčio plotą, todėl važiuosite stabiliau.
Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į padangų slėgį. Žiemą jį šiek tiek sumažinkite – minkštesnė padanga geriau prisitaiko prie nelygaus paviršiaus ir pagerina sukibimą. Tačiau prieš tai būtinai patikrinkite gamintojo nurodymus ant padangos šono: svarbu neperžengti minimalios slėgio ribos, kad išvengtumėte padangos pažeidimų ar ratlankio deformacijos. Tiesa, nepamirškite, kad ypač šaltame ore dujų molekulės traukiasi, todėl tikėtina, kad išvežus dviratį iš kambario į šaltą aplinką, padangų slėgis keletu procentų sumažės natūraliai, o padangas pripūsti teks kiek dažniau nei šiltuoju sezonu.
Apšvietimas ir matomumas (žibintai, atšvaitai)
Žiemą dienos trumpos, dažnai apniukę, o sutemsta gerokai anksčiau nei vasarą, todėl be gerų žibintų į kelią geriau net nevažiuoti.
Priekyje reikalingas pakankamai galingas baltos šviesos žibintas – jis ne tik nušvies jums kelią, bet ir aiškiai signalizuos kitiems eismo dalyviams apie jūsų artėjimą. Gale privalomas ryškus raudonas žibintas, kurį naudoti patariame įjungus mirksėjimo režimą – jis labiau krenta į akis nei pastovi šviesa.
Tamsiame kelyje taip pat labai pasiteisina ir ant šalmo tvirtinamas žibintas. Jis juda kartu su galva, todėl posūkiuose ar tamsesnėse vietose matysite būtent tai, į ką žiūrite, o kitiems eismo dalyviams jūsų judesiai taps lengviau nuspėjami.
Nepamaišys ir atšvaitai ant ratų, rėmo ar aprangos – jie užtikrina jūsų matomumą iš šono, o tai ypač svarbu sankryžose. Kadangi šaltyje baterijos išsikrauna greičiau, verta turėti atsargines arba bent jau reguliariai tikrinti žibintų įkrovą prieš kiekvieną važiavimą.
Saugumas ant sniego ir ledo
Žiemą važiavimo stilius turi keistis. Net jei dviratis paruoštas puikiai, o padangos žieminės, kelio danga gali kisti kas kelis metrus, todėl svarbu neskubėti, laikyti didesnį atstumą iki kitų eismo dalyvių ir visus manevrus atlikti kuo švelniau.
Stabdymą saugiausia pradėti kuo anksčiau ir kuo tolygiau ar švelniai pulsuojant. Staigus stabdymas, ypač priekiniu stabdžiu, gali lengvai baigtis slydimu. Jei stabdyti reikia ties posūkiu, pasvirimą didinkite palaipsniui, o jei matote, kad danga labai slidi, saugiausia greitį sumažinti iki minimumo.
Jei užvažiuojate ant vadinamojo „juodo ledo“, laikykite vairą tiesiai, neminkite staigiai ir leiskite dviračiui nuriedėti. Ypatingą dėmesį skirkite šulinių dangčiams, kelio ženklinimui, bėgiams, tiltams ir grindiniui – šios vietos slidžiausios.
Elektrinių dviračių naudotojams verta startuoti su silpnesniu pagalbos režimu, kad ratai neprasisuktų.
MTB ypatumai žiemą
Kalnų dviratis (MTB) žiemą turi kelis akivaizdžius privalumus: platesnės padangos, stabili geometrija ir geresnis sukibimas leidžia užtikrinčiau jaustis ant sniego, purvo ar nelygių miško takų.
Važiavimo ritmas. Žiemą važiavimas tampa lėtesnis ir labiau orientuotas į pusiausvyrą, o ne į greitį. Nuolatinis prisitaikymas prie besikeičiančios dangos reikalauja susikaupimo, todėl tai puiki proga lavinti balansą ir valdymo techniką, užuot siekus greičio rekordų.
Pedalai ir avalynė. Važiuojant MTB žiemą praverčia platforminiai pedalai – juos lengviau išvalyti nuo purvo ir sniego, be to, slidžiose vietose koją ant žemės pastatysite gerokai greičiau. Taip pat verta rinktis šiltesnius MTB batelius su gilesniu, grubesniu padu – jie itin praverčia tomis akimirkomis, kai tenka nulipti ir pastumti dviratį per gilesnes pusnis ar apledėjusias atkarpas.
Dviračio priežiūra žiemą (sezoninis servisas)
Prieš pradedant žiemos sezoną, dviračiui atlikite nuodugnią patikrą. Žieminės sąlygos yra kur kas agresyvesnės, todėl sezoninis servisas padės išvengti rimtesnių gedimų vėliau. Tuos pačius veiksmus atlikite ir po žiemos sezono.
- Guoliai ir mazgai. Patikrinkite vairo kolonėlės, centrinės ašies ir sėdynės guolius. Šviežias tepalas šiuose mazguose yra geriausias barjeras nuo drėgmės ir druskų.
- Stabdžiai. Šaltuoju sezonu stabdžių kaladėlės dyla gerokai sparčiau, todėl labai praktiška turėti atsarginį komplektą namuose. Jei turite galimybę, verta pasirūpinti stabdžių sistemos nuorinimu („bleed“) – taip stabdymas išliks tikslus ir patikimas net sudėtingomis sąlygomis.
- Transmisija. Įsitikinkite, kad trosai juda sklandžiai, o grandinė nėra per daug išsitampiusi – šaltis ir purvas tik dar labiau išryškina netikslumus.
Jei norite būti ramūs dėl techninės būklės, savo dviratį galite patikėti VELONOVA servisui – pasirūpinsime, kad jis būtų pilnai paruoštas žiemos kelionėms.
Valymas, džiovinimas ir komponentų priežiūra
Kaip apsaugoti dviratį nuo druskų, sniego ir drėgmės? Reguliarus, bet paprastas ritualas po kiekvieno važiavimo padės išvengti korozijos ir brangaus remonto:
- Nuvalykite sniegą, purvą ir drėgmę. Po kiekvieno važiavimo bent greitai perbraukite dviratį drėgna šluoste – taip pašalinsite purvą ir vandenį, kurie kenkia metalui ir elektronikai.
- Nuriebalinkite sutepamas dviračio dalis. Judindami grandinę, nuvalykite tepalą, susimaišiusį su purvu ir druska. Toks tepalas praranda savo antikorozines savybes ir nebeatlieka sutepimo funkcijos, o grandinė kur kas greičiau nusidėvi.
- Tepkite iš naujo. Nuvalytą grandinę iš naujo sutepkite žiemai skirtu tepalu arba vašku, kad sukurtumėte apsauginį sluoksnį, kuris neleis drėgmei pasiekti metalo.
Toks paprastas priežiūros ritualas žiemą ženkliai prailgina daugelio dviračio dalių tarnavimo laiką ir leidžia ramiau mėgautis važiavimu.

Dviračio laikymas žiemą
Didžiausi dviračio priešai žiemos laikotarpiu – drėgmė, šaltis ir temperatūros svyravimai. Paliktas šlapias ir nešildomoje patalpoje dviratis greičiau pradeda rūdyti, gadina guolius ir stabdžių komponentus.
Idealiausia vieta dviračiui – sausa, vėdinama patalpa, kur temperatūra nenukrenta žemiau nulio: garažas, sandėliukas ar gyvenamasis kambarys. Jei dviratį laikote balkone ar lauke, pasirūpinkite apsauginiu uždangalu, kuris apsaugotų nuo sniego ir lietaus.
Apsauga nuo drėgmės ir šalčio (įskaitant e‑dviračio bateriją)
Jei norite savo dviračiui suteikti dar stipresnį „imunitetą“ druskoms ir drėgmei, rėmą galite padengti keramine ar nano danga. Toks rėmas ne tik ilgiau išlieka švarus, bet ir yra kur kas lengviau nuplaunamas po pasivažinėjimo. Tik saugokite, kad šios priemonės nepatektų ant stabdžių diskų bei kaladėlių. Grandinę galite padengti karštu vašku – šis būdas garantuoja ilgalaikį sutepimą.
Elektrinių dviračių baterijoms žiema yra didžiausias iššūkis. Jas geriausia laikyti kambario temperatūroje ir palaikyti maždaug 40-60 % įkrovos lygį. Po važiavimo šaltyje baterijos nekraukite iš karto – palaukite bent valandą, kol baterija pasieks namų temperatūrą. Taip nepažeisite baterijos talpos ir ji tarnaus ilgai.
Naudingi aksesuarai ir apranga žiemai
Aprangą geriausia rinktis sluoksniais. Pirmasis sluoksnis turėtų būti kvėpuojantis, antrasis – sulaikantis šilumą, o išorinis – apsaugantis nuo vėjo, lietaus ar šlapdribos. Žieminė striukė nebūtinai turi būti labai stora – svarbiau, kad ji būtų atspari vėjui ir turėtų atšvaitus. Kelnės taip pat turėtų saugoti nuo vėjo ir drėgmės, bet nevaržyti judesių.
Iš aksesuarų ypač svarbios šiltos, bet lanksčios pirštinės – rankos žiemą šąla greičiausiai. Po šalmu praverčia plona kepurėlė ar kaklo mova, kuri apsaugo ausis ir kaklą. Kojoms naudingi neperšlampami antbačiai – jie saugo nuo šlapdribos ir vėjo. Taip pat verta pagalvoti apie purvasaugius ir vandeniui atsparius krepšius, kad ir jūs, ir jūsų daiktai po važiavimo liktų sausi.
Jei planuojate važinėti dviračiu žiemą, bet kyla klausimų dėl padangų, apšvietimo, priežiūros ar tinkamos aprangos, kviečiame kreiptis į VELONOVOS komandą. Fizinėje parduotuvėje J. Baltrušaičio g. 1, Vilniuje, mūsų specialistai padės paruošti dviratį žiemos sezonui, patars dėl reikalingų aksesuarų ar serviso darbų. Jei patogiau, galite pasikonsultuoti ir nuotoliniu būdu. Tinkamai pasiruošus, važiavimas dviračiu žiemą gali tapti ne iššūkiu, o malonia kasdienybės dalimi.
