Paprasčiausias ir pigiausias būdas pakeisti savo važiavimo patirtį yra dviračio padangų slėgio sureguliavimas. Nuo padangų slėgio gali priklausyti greitis, komfortas, sukibimas su keliu bei bendras dviračio stabilumas.
Padangos yra vienintelis jūsų dviračio kontaktas su kelio danga. Jei slėgis per didelis, važiavimas gali būti kietas ir yra tikimybė, kad sumažės sukibimas. Jei slėgis per mažas, mynimas gali jaustis lėtas, o pradūrimo rizika padidėja. Suradę jums tinkamą aukso viduriuką, važiuosite patogiau ir greičiau.
Slėgio lentelė pagal svorį ir padangų plotį
Vienas paprasčiausių būdų rasti tinkamą padangų slėgį – orientuotis pagal savo kūno svorį ir padangų plotį. Kuo dviratininkas sunkesnis, tuo daugiau oro reikia padangose, kad jos išlaikytų formą ir stabilumą.
Žemiau pateikiame orientacinę lentelę, kuri gali būti geras atspirties taškas daugumai plento dviratininkų, kurie turi kamerines padangas.
| Dviratininko svoris |
25 mm padangos |
28 mm padangos |
30 mm padangos |
| ≤ 60 kg |
5.5 bar |
4.8 bar |
4.5 bar |
| 60–70 kg |
6.0 bar |
5.2 bar |
4.8 bar |
| 70–80 kg |
6.5 bar |
5.6 bar |
5.1 bar |
| 80–90 kg |
7.0 bar |
6.0 bar |
5.5 bar |
| 90+ kg |
7.5 bar |
6.4 bar |
5.8 bar |
Kokie veiksniai lemia tinkamą slėgį?
Nėra vieno universalaus padangų slėgio, kuris tiktų visiems. Tinkamas slėgis priklauso nuo jūsų svorio, kelio dangos, padangų pločio ir oro sąlygų.
Taip pat dviračio slėgį galite reguliuotis pagal asmeninius poreikius – mažiau jautrūs kelio nelygumams žmonės dažnai mėgsta aukštesnį slėgį, o jautresniems patiks riedėti minkščiau.
Dviratininko svoris
Didžiausią įtaką slėgiui daro bendras dviračio ir dviratininko svoris. Kuo didesnis svoris, tuo daugiau oro reikia padangose, kad jos išlaikytų tinkamą formą ir važiavimas būtų patogus.
Lengvesni dviratininkai gali naudoti mažesnį slėgį – taip padangos geriau sukimba su danga ir važiavimas bus minkštesnis. Sunkesniems dviratininkams pernelyg mažas slėgis gali trukdyti, nes apsunkėja valdymas ir išauga rizika prakirsti padangą.
Kadangi galinei padangai tenka daugiau kūno svorio, ją verta pripūsti šiek tiek labiau.
Kelio danga
Riedant lygiu asfaltu, didesnis slėgis padeda išlaikyti didesnį greitį. Visgi, dauguma kelių yra gana nelygūs, tad važiuodami su pernelyg kietomis padangomis stipriau jausite vibraciją, nuovargį rankose bei padidės pasipriešinimas, todėl nebūtinai važiuosite greičiau. Pavyzdžiui, padangos su didesniu slėgiu atsimuš į akmenukus, o su mažesniu slėgiu – juos perlips. Kiek mažesnis slėgis leidžia padangai geriau sugerti nelygumus, todėl dviratis rieda stabiliau.
Padangų plotis
Kuo padanga platesnė, tuo daugiau oro ji talpina, dėl to platesnėms padangoms paprastai reikia mažesnio slėgio. Tai leidžia pasiekti geresnį važiavimo komfortą ir sukibimą neprarandant riedėjimo efektyvumo. Per pastaruosius metus platesnės padangos tapo labai populiarios plento dviračiuose būtent dėl šių privalumų. Dviračių gamintojai tokie kaip BMC sparčiai pritaiko savo plento dviračių modelius platesnėms iki 30-35 mm padangoms.
Oro temperatūra ir sąlygos
Lietingu oru dažnai verta šiek tiek sumažinti slėgį – maždaug 0,5 bar. Taip padanga turės didesnį kontaktinį plotą su kelio danga ir pagerės sukibimas posūkiuose.
Karštomis dienomis padangose esantis oras plečiasi, todėl slėgis gali natūraliai padidėti. Dėl to kartais verta pradėti važiavimą su šiek tiek mažesniu slėgiu.
Svarbus saugumo įspėjimas: „hookless“ ratlankiai
Pastaraisiais metais vis daugiau dviračių ratų gaminami naudojant vadinamąją „hookless“ ratlankio konstrukciją. Tokie ratlankiai dažnai naudojami moderniuose karboniniuose ratuose, pavyzdžiui, ZIPP modeliuose.
Naudodami „hookless“ tipo ratlankius, laikykitės gamintojo nurodyto maksimalaus slėgio (iki 5 bar) ir jo neviršykite dėl saugumo – esant per dideliam slėgiui padanga gali nusimontuoti.
| Ratlankio tipas |
Maksimalus slėgis |
| Hooked (klasikiniai) |
iki ~7–8 bar |
| Hookless |
iki 5 bar |
Slėgis pagal padangų tipą (kamerinės, bekamerinės ir klijuojamos)
Plento dviračiuose naudojami trys pagrindiniai padangų tipai: kamerinės, klijuojamos ir bekamerinės. Žemiau pateiktoje lentelėje trumpai apžvelgėme pagrindinius šių padangų tipų skirtumus.
| Padangų tipas |
Privalumai |
Trūkumai |
Klasikinės (clincher) padangos su kameromis
Tinkamas slėgis: 6–8 bar |
- Plačiai prieinamos.
- Suderinamos su labai plačiu ratų pasirinkimu.
- Paprastas montavimas ir priežiūra.
- Įprastai pigesnės nei klijuojamos ir bekamerinės.
|
- Didesnė kameros prispaudimo (ang. pinch flat) rizika.
- Kamera nesunkiai praduriama.
- Didesnis riedėjimo pasipriešinimas nei klijuojamose ar bekamerinėse padangose.
- Ribotos galimybės važiuoti su mažesniu slėgiu.
|
Klijuojamos (tubular) padangos
Tinkamas slėgis: 7–9 bar |
- Labai lengvos ir pasižymi puikiu riedėjimu.
- Avariniu atveju galima dar kurį laiką važiuoti net ir su nuleista padanga.
- Dažniausiai naudojamos profesionaliose lenktynėse.
- Tvirtai pritvirtintos prie ratlankio.
|
- Sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis remontas.
- Montavimui reikalingi specialūs klijai arba juosta.
- Brangesnės nei kamerinės ir bekamerinės padangos.
- Ne pats patogiausias pasirinkimas kasdieniam ar ilgiems važiavimams dėl sudėtingo remonto.
|
Bekamerinės (tubeless) padangos
Tinkamas slėgis: 4–6 bar |
- Mažesnis riedėjimo pasipriešinimas nei kamerinių padangų.
- Nėra kameros, todėl sumažėja kameros prispaudimo (ang. pinch flat) rizika.
- Galima važiuoti su mažesniu slėgiu, todėl padidėja komfortas ir sukibimas.
- Smulkius pradūrimus dažnai užsandarina pats sandarinimo skystis.
|
- Reikalingi suderinami ratai ir padangos.
- Sudėtingesnis pradinis montavimas.
- Sandarinimo skystį reikia periodiškai keisti.
- Pradūrimo remontas gali būti ne toks švarus ir paprastas kaip kamerinių padangų.
|
Kodėl padangos praranda orą?
Net jei padanga visiškai sandari, laikui bėgant slėgis joje mažėja. Tai natūralus procesas ir jį lemia trys pagrindiniai veiksniai.
- Kameros medžiagos pralaidumas. Net ir pačios kokybiškiausios kameros gali lėtai praleisti mažas oro molekules.
- Ventiliai. Dažnai oras randa kelią lauk per ventilį, ypač jei į jį patenka dulkių ar smėlio.
- Temperatūros svyravimai. Jei dviratis laikomas šiltoje patalpoje, o važiuojama šaltame ore (arba atvirkščiai), slėgis padangoje natūraliai keičiasi.
Dėl šių priežasčių rekomenduojame skirti kelias sekundes ir patikrinti padangų slėgį prieš kiekvieną važiavimą.
Įrankiai slėgio palaikymui
Norint tinkamai reguliuoti padangų slėgį, pravers kokybiška dviračio pompa.
Namams patogiausias pasirinkimas – pastatoma pompa su manometru. Ji leidžia tiksliai matyti, kiek oro pripūtėte, ir lengvai pasiekti reikiamą slėgį. Ilgesnėse kelionėse praverčia maža rankinė pompa, pavyzdžiui, patogu turėti elektrinę rankinę pompą. Ji nėra tokia patogi kaip pastatoma, tačiau gali išgelbėti kelionę, jei riedėdami pradurtumėte padangą.
DUK: dažniausi klausimai
Koks idealus slėgis 28 mm padangoms?
Daugeliui dviratininkų tinkamas slėgis 28 mm padangoms yra maždaug 5–6 bar. Tiksli vertė priklauso nuo jūsų svorio, kelio dangos ir padangų tipo.
Ar žemesnis slėgis lėtina dviratį?
Nebūtinai. Ant nelygaus kelio šiek tiek mažesnis slėgis gali padėti važiuoti greičiau, nes padanga geriau sugeria vibracijas.
Kaip dažnai reikia tikrinti slėgį?
Geriausia slėgį tikrinti prieš kiekvieną važiavimą, nes padangos gali prarasti dalį oro net ir per kelias dienas.
Ar galima važiuoti su mažesniu slėgiu siekiant didesnio komforto?
Taip, bet svarbu neperžengti saugaus intervalo ribos. Per mažas slėgis gali padidinti pradūrimo ir ratlankio pažeidimo riziką.
Dovanos
Nuolaidos
